Dažna pradedančiųjų (ir ne tik) koučingo specialistų kliūtis - pradėjus mokytis koučingo, staiga visas pasaulis tampa pilnas žmonių, kuriuos reikia išgelbėti. Draugas pasiskundžia vadovu, antra pusė - karjera, o mes iškart „įjungiame koučingo profesionalą“ ir pradedame berti atvirus klausimus.

Skamba kaip puiki proga pasipraktikuoti ir padėti artimiesiems?

Svarbu pabrėžti, kad koučingas be aiškaus susitarimo yra tiesiog manipuliacija. Jei žmogus neprašė koučingo, mūsų bandymai jį „sutaisyti“ dažniausiai baigiasi tuo, kad pašnekovas tiesiog užsidaro arba susierzina. Pagal ICF standartus, aiškus susitarimas yra pamatinė etikos dalis.

Kodėl mums taip sunku išjungti „gelbėtojo“ režimą? Kaip tuomet treniruoti savo įgūdžius kasdienybėje, neperžengiant etikos ir asmeninių ribų? Ir kaip pro lygio specialistai p ...