Kalbėtis apie problemas, o dar labiau, jas planuotis, yra kažkas ko dar nesame čia aptarę.

Atėjo laikas. Ir ne iš teorinės perspektyvos. Net ne iš vienos sėkmės istorijos. Tai labiau apie vis dažniau pasitvirtinantį procesą, kurį taikantys prie jo tiesiog labai sistemingai ir priėjo.

Jei jau matome, kad turime problemų, tai imame jas spręsti ar ignoruojame ir labai meistriškai nustumiame vėlesniam laikui? Kartais taip pasidaro tarsi netyčia.

O ką jei į viską pasižiūrėtume dar iš kitos perspektyvos?

Įvardinimas “pradėjome planuotis problemas” gimė po eilės koučingo pokalbių, kuriuos paskatino klausimai apie iškilusį sunkumą:

• Esate susidūręs su panašia situacija anksčiau?
• Kaip anksčiau spręsdavot?
• Kas pasitvirtino?
• Ką išmokot/supratot po paskutinio problemos sprendimo?

O gi tai, ...